BARBORA
Ant amžių.... Netikėti sveteliai, meldžiu sėstis.
ANTANAS
Kaip sveikos mūsų kaimynės!
sveikina abi moteris, paduodamas ranką; kalbant Arvidui su Barbora, šnibžda su Julija prie komodos, paėmęs į ranką kalendorių.
ARVIDAS
Dėkui, pandze, mes tik valandėlei su reikalėliu, kurs ir stačioms gali būti atliktas.
pažvelgęs į Antaną, nuduoda nekantrumą
BARBORA
Tamsta, nors ir artimas mūsų kaimynas, bet taip jau niekad nenori užsukti pas mus. grįžtelėjus į Antaną Šit Antaniukas, ačiū, tai kas kita....