BARBORA
įeina su Antanu, nešdama sūrį rankoje
Ką čia jau taip tamsta skubiniesi, bene kas ten namie dega. Darbai niekur nepabėgs. Štai pasisėdėsime, pašnekėsime, užkąsime.... Kas tai matė, kad kaimynystėje užėjus tuoj aus bėgti, lyg ugnies pasigavus. Veronikai O kur gi tu žioplinėji? Nė su svečiais nepasisveikinai, nė ko — vis tu slepies nuo žmonių.
ANTANAS
paduodamas Veronikai ranką
Gal pana Veronika nenori su manim pasižint...
VERONIKA
Kodėl ne — aš buvau viralinėj28 ir nė žinot nežinojau, kad pas mus svečiai.
BARBORA
sudavus Antanui per petį