JULIJA
drąsiai
Taip... dabar aš nieko nesibijau; gerai man čia, kada matau tave šaly, savęs....
ANTANAS
Ot, taip tai kas kita.. Tai ne kokie tai be galo dejavimai, baimės. Saldu man, girdint šį tavo išpažinimą. Neužmiršiu aš ir senutės Ragaišienės už jos mums prilankumą ir pagelbą. Už viską jai atidėkavosiu.
spaudžia Juliją prie savęs, Julija glaudžiasi
RAGAIŠIENĖ
Ačiū, ačiū, dūšyte, panaitėli; laiminga ir aš, matydama jus. Taip mane prie jūsų traukia, jaučiuos rodos jaunesnė ant kokių trisdešimts metų!
JULIJA
gėdingai