ANTANAS
pamatęs juos išeinant, šoka prie durų
Palauk! Ar apkvaišai?! Štai nuneši laišką, ot tuoj, tuoj... tik rasiu rašalą ir kaip matai parašysiu.
RAGAIŠIENĖ
Nagi, dūšyt.... O man pasirodė, kad kitą syk...
ANTANAS
Kam atidėt kitam kartui, ką galima dabar. Štai tuojaus, tik rašalas kažin kur? Ten pas tėvą turi būti. bėga į šalines duris, išsineša popierių ir rašalą Tuojaus, tuojaus.
sėda ir rašo, šluostydamas plunksną į plaukus
RAGAIŠIENĖ
O jeigu paties Daunoro nerasčiau, tai kam turiu paduot laišką?