Ir vėl bėgo jis, kaip galėdamas, bėgo ant Ventos. Mažoj galvelėj viena tik mislis26 tebuvo: „Matušėlė žuvies negavo, neturėsime ko valgyti ant vakarienės, tai reikia man prižvejoti... Matušėlė nežino, kur didžiausios žuvys stovi... Aš mačiau tiek sykių jas beplaukiančias... Ten prie liepto užvis daugiau27... Ten bėgsiu, sugausiu daugybę! Tai bus džiaugsmas matušėlei, kaip atnešiu!” Pradėjo temti... Lietus vis lijo ir lijo; dangus iš visų šalių užklotas pilkais debesiais, rūsčiai išrodė; karkliniuose vėjas šnabždėjo, o lietaus lašai taškėjo ir taškėjo į Ventos vagą, palikdami ant paviršiaus burbulus....
Jonelis atsidūrė prie liepto; palipo ant jo, atsiklaupė, pasilenkė ir įsmeigė akis į gelmę upės.
— Veizėsiu dabar, ar neateis kokia žuvis — mislijo sau — tuojaus su kryčiu capt! Ir sugausiu! — Ir dar žemiau lenkėsi, ir dar atidžiau žiūrėjo į gelmę... Bet tamsiose bangose nieko nebuvo matyti.
Ant galo 28 pasirodė jam, jog nuo karklynų plaukia didi, didi lydeka... Eina stačiai ant jo.
— O, o! Žuvelė! — sušuko ir norėjo įkišti krytį, bet koja paslydo ant šlapio liepto, ir Jonelis įkrito į vandenį... Supliauškėjo vanduo... Silpnas šauksmas — ir vėl viskas nutilo... Lietaus lašai taip pat taškėjo ir kėlė burbulus; vėjas šnabždėjo lendrynuose; tamsios vilnys bangavo — viskas buvo kaip pirma... Tik krytis pamestas ant vandens atsimušdavo nuo liepto, ir ant bangų, liūliavo maža, sudriskusi kepurėlė.
Przypisy:
1. kropylos — bažn.: šlakstyklės. [przypis edytorski]
2. vienok — bet, tačiau, vis dėlto [przypis edytorski]
3. pamislijus — pagalvojus. [przypis edytorski]
4. kūgis — didelė šieno, šiaudų ar kt. kupeta. [przypis edytorski]