Taip ve, kaip žmogui paliepė Dievas.
O vienok žemė taip menkai dera,
Kad ne už darbą man negrąžina,
Ir kiekviens triūsas susigaišina,
Rodos, Dievs davė ranką negerą.
Man vargingiausia jau dalis lieka:
Aš prieš kiekvieną traukiuos iš kelio,
Neimu niekam menko krislelio,
O mane skriaudžia, laiko per nieką.
Vienas, lyg erkė, prakaitą mano