Tarėme: kur tas mokslas jūsų pažadėtas?
Duokite mums jį, broliai, mes trokštame jojo!
Tąsyk jūs garsus klyksmas staiga apsistojo,
Kažin kur išsislapstėt, tartum niekadėjai,
Ir žadėjimus jūsų išnešiojo vėjai...
*
Kam jūs ėmę suardėt mūs širdžių ramumą,
Priminę mums Lietuvą, pareigų šventumą,
Kur Lietuva-tevynė uždeda ant mūsų?
O! Dėl Lietuvos — šaukėt — negailėkim triūsų1,