Tur brangų, mielą draugą. Ar jums rodos,
Kad tai kryžiokas, nusižeminęs.
Tylus? Tik atidenkit jojo skraistę...
Nutirpo ve minykai! Matote,
Su tąja mergina stačiai jis bėgo
Į pragarą.
VAIŠVILKIS
klauso atsidėjęs Mindaugo žodžių ir nutraukia ražančių, kurį laikė rankose; poteriukai pabyra ant žemės
Užstokite duris!
Štai drebančioje iš rūstybės rankoj