Ta tyluma — tai kapinių tylumas...
O, kaip sunku! Da jo nėra.
Gal neateis jau? O, kad neateitų!
Kad persergėtų jį prijautims!
žiūri pro langą
Matau, tenai už girių teka mėnuo,
Jį tamsios pušys sveikin ošdamos,
Sudriskę debesys pilni yr dvasių...
luktelėjusi
Neteina... gal neteis... O aš verkiu,