įeina, užleidęs ant akių šalmą, kryžioko šarvuose
Aldonos širdį
Klasta prigavo... Ja dabar matau...
Išbalus taip... O rasi ji išbalo,
Išmėtinėjant sąžinei32? Galiu
Atskirt nuo pabalimo pabalimą...
Ji sėda, veido neatkreipusi.
Juk kitąkart žingsnius įspėjo, rūbų
Šnabždėjimą pažino... o dabar
Neatkreipė nė veido! Eidams šičion,