Pakilo trukšmas, klegesys. Palapienė už paklotės, ta vėl neduoti. Pavertė žvakę ir „Dievomūką”. Bobos tamposi, vyrai grabo viršų neša. Stumdosi, šaukia aplink numirėlę; kiti gieda, šaukia... Palapys, prisigrūdęs per žmones, atstūmė pačią, perskyrė bobas, Rukinienė pagalvę įmetė į kamarą ir duris užrakino. Vyrai, uždaužę grabo viršų, neša laukan, bobos paskui eidamos riejasi. Kiti žmonės gieda, kiti barnį skiria — tikra mugė.
Išnešę grabą įdėjo į vežimą į šiaudus. Vyrai aplinkui ir ant grabo sėdo. Taisėsi vadovai-giedotojai, į antrą vežimą motriškos, atsimelsti...
— Sėskit prie mūsų kas nors pritarti.
— Nesėskit perdaug, arkliai nepatrauks.
— Mes perdaug susėdome...
— Kame daugiau vežimų? Ar Antano neatvažiavo?
— Visi žadėjo, o nieks neatvažiavo; mūsų tik arkliai ir Palapio, kaip čia nuvažiuosime. Skubėkite, pavėluosime.
— Kol arielkos duodi, tol prižada.
— Šit, Šit! Grybo arkliai atvažiavo tuščiais, sėskit...
— Palūkėk, palūkėk! kaklininkas nusimovė...