— Kaip įkibo Rukinienė į galą, aš Palapienę kurstau: nepasiduok! nepasiduok! Tokie juokai, kaip tamposi.
— O kad taip būtų susimušusios, būtų buvę juokų...
— Nepasiekė nė čiupros 40 viena — antros per numirėlę.
— Kad taip, būtų grabą nuvertusios. ...
— Maža ir betrūko... Ką tik... Ką tik...
— Gailu, nebuvo Rukino. Būtų Palapienei sudrožęs per vepšlas.
— To verta ir buvo...
— Aš tik žiūriu, kuriuo ištrūkti pro duris — taip nenoriu tų barnių.
— O aš pasilipau ant suolo, kad geriau būtų matyti.
— Jonienė, mačiau, pašoko ant krosnies... Tokie juokai...