— Duok — negerai, neduok — negerai... Atminiau, kame dabar bus budynė — Vincentienės vaiks mirs...
— No, iš kur žinai?
— Kad aš ten žūnu sapne: mėšlus vežu, šluojuos, žoles svadinu... Per naktis ten ir ten...
— O mūsų šuo dėl to nenustoja kaukti, bus ir kita budynė. Vakar sakau: iškaukė jau Rukinienę — bus dabar romu — ne! Šią naktį už klėties darže kaukia sau kaip kaukęs.
— Už klėties? Mat stačiai ant Vincento trobos, ar aš nesakiau?
— Kad bent nieks nemirtų, kol nepašals!
Bobos bešnekučiuodamos išsiskirstė namo.
Przypisy:
1. budynė — budėjimas prie mirusiojo, šermenys. [przypis edytorski]
2. romiai — ramiai, tyliai. [przypis edytorski]