Varpas

Kad rytą saulė spinduliu pirmiausiu

Apreiškė žemei tekejimą savo,

Užgaudė Varpas liepimu aiškiausiu,

Tarytum jisai žmogaus lūpas gavo:

Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...

Tuoj darbininkai visi suknibždėjo,

Lyg gyventojai užgauto skruzdyno,

Ir kasdieniniai darbai prasidėjo

Žmonių lizduose ir ant lauko gryno.

Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...

Varpas da garsiau ir da aiškiau gaudžia,

O graudus balsas veržiasi per orą.

Dėl ko nebaigia savo dainą graudžią?

Tinginius prikelt tur tikrą norą.

Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite

.............................................

Tai skambink, „Varpe”! Tegul gaudims tavo

Išilgai, skersai eina per Lietuvą!

Budink ir šauki graudžiu balsu savo,

O tas šaukimas perniek tenežūva!

Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...

Kas darbininkas ir kas dirbti gali,

Ant tavo balso prie darbo teimas!

O kur atrasi tinginį miegalį

Tegul neliaudams jį budin gaudimas:

Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...