SCENA II

Jogaila, Vaidyla, Marė, Kunonas, Konradas

KUNONAS

atsikreipdamas ant Jogailos

Galingas mistras pasveikina tave.

JOGAILA

Dėkui už tai jam.

KUNONAS

Mistras nor žinoti,

Kur pasidėjo tavo pažadėjims,

Kurį išreiškei per Vaidylos lapas¹⁵ ,

Iš geros valios sandoros maldaudams?

JOGAILA

Per daug akyvas¹⁶ jūs mistras.

KUNONAS

Jis siuntė

Mus, kunigaikšti, ne dėl akyvybės¹⁷,

Tik, abejodama apie tavo žodį,

Nori patirti, ko dabar tikėtis:

Tavo pagalbos, arba prigavimo¹⁸?

JOGAILA

rūsčiai, keldamas

Argi jums tinka prigavims minėti?

Jums, kur ikšiolei¹⁹ tik apsimetimo

Mintate duona; kurie tinklais vylių ²⁰

Svetimą žemę gaudote; per melą

Ir prigavimą svietui jungą teikiat;

Kurie užgulę ant mūs tėvų žemės,

Kaip niekai pintys ant aržuolo seno,

Siurbiate syvus, atžaloms paskirtus,

Ir bjaurius nuodus leidžiat ᶖ jo širdį!

KONRADAS

Kam, kunigaikšti, liežuviu kariauti,

Kaltes ant sprando priešninkų kraunant?

Nieks pragaišties da riksmu nepataisė,

Jei tik užmiršo ginti savo namą.

Daužosi bergždžias tiktai pašėlimas.

Apveikia protas, dora, išturėjims.

JOGAILA

Marei

Šitas kryžiokas tyčiojas iš mūsų.

MARĖ

ramindama

Broli!

JOGAILA

Nurimki! Palengvinau širdį —

Galiu klausyti.

KUNONAS

Dabar, kunigaikšti,

Su mums kariausi. Pasirodei save —

Mes namo grįžtam. Vienok tau mūs zokons

Atlygins gausiai šitą prigavimą

Ir niekinimą mūs brolių! Minėsi!

VAIDYLA

melsdama Jogailą

Viešpatie!

MARĖ

taip pat

Ką gi darai tu?

JOGAILA

Tegul sau

Mūs draugininkas pasikalba.

KUNONAS

iškilmingai

Vardan

Zokono mūsų, kurs stabmeldžius valdo

Per ženklą kryžiaus, metu tau prieš sostą

Pirštinę šitą,

numovęs ricieriui pirštinę, meta

kaipo apreiškimą,

Kad jau apleidžia tave, žemę tavo

Sandoros tiesos; kad mainais tau veikiai

Atnešim kovą, tavo žemei gaisrą

Ir ištrėmimą!

JOGAILA

Užpulti ketinat?

KUNONAS

Pats esi kaltas, sukalbą sulaužęs.

JOGAILA

Dangaus dievystės ir peklos²¹ galybės

Tegul paliudys: kad verčiate mane

Prie baisaus daikto. Pasiduodu varui²²,

Kad atsikreiptų žadėta nelaimė.

MARĖ

Tai gerai, broli.

JOGAILA

stovinčiam pas duris Bilgenui

Apšauk tuoj šią naktį,

Tegul susirenk ricieriai į Vilnių,

Nes ant Kęstučio ūmai turim ruoštis.

atsigręždamas ant kryžiokų

Ar dabar tinkat? Aš jums nusileidžiu.

KUNONAS

Jei, kunigaišti, tikri tavo žodžiai,

Kodėl netiksim. šnabžda Konradui Tai da gudri lapė!

KONRADAS

taip pat Kunonui

Norėjo varo.

JOGAILA

Dabar svečiais būkit!

Noriu jus savo namuos pamylėti.

Užmirškim žodį, ištartą persmarkiai —

Atidarysiu jums pilį ir širdį.

kreipdamasis ant Vaidylos

Eiva, Vaidyla, karui prisiruoštų.

išeina pro didžiąsias duris, paskui jį Vaidyla ir Marė