SCENA IX
Kęstutis, Vytautas, Jogaila, Aldona, Butrimas, vaidila, ricieriai
KĘSTUTIS
Vytaučiui, rodydamas ricierius
Vytautai! Įitiems žmonėms tu atlygink
Už jų teisumą, kurį man parodė.
ricieriams
Ricieriai! Grįžkit namo sau kiekvienas
Ir parsineškit mano dėkingumą!
Mes su Jogaila santaiką įkūrėm.
Nebus jau mūšio. Aš jums dėkavoju
Ir... Sveikinuosi... Sveiki pasilikit!
tūliems ricieriams spaudžia rankas
Aš pats į Vilnių su Jogaila trauksiu,
Keletą vyrų su savim paėmęs...
Butrimas pirmas...
Butrimas bučiuoja į ranką Kęstučiui
ALDONA
O aš?
KĘSTUTIS
Tuojau rasiu:
Į Trakus grįžki, ten ramesnė būsi.
ALDONA
Nenori manęs?
KĘSTUTIS
Nenoriu.
JOGAILA
Tai eisim.
ALDONA
apsikabindama už kaklo Kęstučiui
Pasimk ir mane! Neversk manęs mirti!
Kęstutis palengva atstumia Aldoną, paskui rengiasi eit, o vaidila užstoja jam kelią
VAIDILA
Lik sveiks ant ilgo laiko, kunigaikšti,
Nes ant šios žemės jau nesimatysim.
Galbūt tuos miškuos, į kur tarnus savo
Šaukia Perkūnas atsimti vainiką
Ir varo skaudų gyvenimo miegą,
Gėralą duodams spėkos ir jaunumo.
Pasilik sveikas! rengiesi į kelią,
Kurs laužia širdį ir vado ir žmogaus.
O aš ant griaučių negaliu viens likti...
Nenoriu viltį pergyventi... Mane
Laukia jau laužas!
KĘSTUTIS
Ką nori daryti?
VAIDILA
Iš pat senovės — kada likims baudžia,
Arba mūs žemę debesys uždengia,
Tai ricierius koks, kokis dievo tarnas,
Vyriausias kunigs, arba vaidila koks,
Gyvastį savo atiduoda aukai,
Idant rūstybė dangaus atsikreiptų.
Šiandien išpuolė man. Laužas sukrautas.
KĘSTUTIS
Seni! Dėl ko gi sveikiniesi šitaip,
Man atsitraukiant su skausmu ir gėda?
Dėlko tu nori paskui mane siųsti
Šermenų tavo raudonąją liepsną?
Ar abejoji, pralaimėjus kovą,
Apie Lietuvą, ateitį ir mane,
Jei ant širdies man, sunkios jau kaip švinas70,
Nori sukrauti da pelenus savo?
VAIDILA
O ne! Tikiu aš, kad nedings per nieką
Pasėlis geras ant tėviškos dirvos,
Kad visi mūsų kentėjimai, kovos
Bus suskaityta danguje ik vieno.
Da savo kraują dedu ant svartyklių,
Kur dvasios laiko... Tegul jisai priešus
Užlies, sudegins! Tegul kvapu žaibo
Apvalys svietą! Likk sveiks, kunigaikšti!
JOGAILA
Kęstučiai
Skubinkim, laikas!
ALDONA
Tėve!
KĘSTUTIS
Eik, dukrele,
Ramink Birutą!
Kęstutis atsitraukia su Jogaila ir Vytaučiu, paskui jį Butrimas ir keletas likusių ricierių, išeidami tiesiai