SCENA V

Konradas, Aldona, Kęstutis, Butrimas, ricieriai.

šitoje scenoje ir sekančioje ricieriai mainosi vietomis visaip, tai užimdami vietą ant scenos už medžių, tai išeidami už kulisų; Butrimas davinėja jiems įsakymus ir kalba su jais tyliai

ALDONA

puldama Kęstučiui į glėbį

Tėve!

KĘSTUTIS

apsiblausęs⁶¹

Vaike mano!

Dabar ieškok sau kitą priglobėją,

Nes aš — kaip nendrė perlaužta per pusę.

Kas ant jos remsis, nugrius į pakalnę.

Priešus apsupo... Išlikti negalim,

Turim garbingai žūti...

ALDONA

Tėve mielas!

Nekalbėk šitaip!

KĘSTUTIS

Pasirinkt jau nėr ką.

Konradas, kuris įkšiol stovėjo šaly, prisiartina prie Kęstučio

KONRADAS

Yr, kunigaikšti. Zokons duos tau kardą,

Už kurio šiandien tu su abiem rankom

Privalai griebtis. Jei tiktai su mumis

Susikalbėtum, tai liūdnas padėjims

Pergale taptų.

KĘSTUTIS

Zokons per daug geras;

Aš vargšas senis... Už geradėjystę⁶²

Nė neturėčiau kuo užsimokėti —

Almužnos⁶³ nimsiu.

KONRADAS

Juokaut, kunigaikšti,

Dabar ne laikas...

KĘSTUTIS

Aš nė nejuokauju.

Ir mintis mano toli nuo linksmumo.

Tik kaip jūs drįstat, žmogžudžiai, melagiai,

Santaiką siūlyt, pasityčioti tik,

Ir rodyt savo bičiuliškus norus?

Da aš žemai taip dvasioj nenupuolęs,

Kad jau su jumis susibičiuliuočiau!

Aš jums neduosiu praryti Lietuvą.

Ricierium velyk⁶⁴ kovoje pražūsiu,

O jūs pagalbos, niekšai, aš nepirksiu.

Juk tai jūs darbas, kad aš apgalėtas

Jūs atsistojot šalyje ginkluoti

Ir man reikėjo padalinti spėkos,

Kad jus taipogi ant akies turėčiau.

O jūs man žadat pagalbą, gyvatės,

Kada aš apveikts?

ALDONA

šaly

O, aš nelaiminga!

Kęstučiui

O, neatmeski visai jų pagalbos,

Ant tavęs guli juk žemės likimas.

KĘSTUTIS

rūsčiai

Į tokius daiktus, vaike, nesikiški!

Juo garbingesnės kam pareigos teko

Juo mažiau tinka išgelbėti save

Lįst į purvyną.

ALDONA

su skausmu

Tai rodos nė kokios!

KONRADAS

Meski puikybę; pakolei da laikas,

Imki pagalbą; Jogaila visus jus

Iškirs ik vieno. Pamąstyk!

KĘSTUTIS

Mąstyti

Aš nepripratęs, jei pareiga rodo

Vieną tik kelią.

KONRADAS

Gaila būtų kraujo

Tiek narsių vyrų — be reikalo pjaut juos.Tiek narsių vyrų — be reikalo pjaut juos.

KĘSTUTIS

Neblanks prieš mirtį tie, kur išturėjo;

Žiūrės ant manęs.

prisiartindamas prie ricierių

Ricieriai! Kas nori

Išlikti gyvas, su likimu mano

Tegul nesiriš ir tegul tuoj mane

Apleidžia! Tylit? Nieks namo nenorit?

BUTRIMAS

Mūs kunigaikšti! Niekšų neatrasi.

KĘSTUTIS

toliau, ricieriams

Čia tikrai mirsit. Ką? Ar norit žūti?

Balsai iš ricierių minios

I

Žūsim su tavim!

II

Visi žūsim!

III

Žūsim!

KĘSTUTIS

Konradui.

Tai paskutinis atsakymas mūsų,

Kurį dabar čia, vokieti, girdėjai!

Grįžk pas savuosius! Čia nėr tau ką veikti.

Konradas, linkt ėlėjęs, tyliai atsitraukia po kaire