SCENA X

Aldona, Konradas, Albanas

ALDONA

blaškosi ant koją

Kaip skauda! Čia... Čia...

griebiasi už širdies ir puola ant žemės; Konradas su Albanu pasilenkia prie jos

luktelėjęs, Albanui

Žiūrėki! ji mirė!

Nes įtikėjo į galvažudystę,

Kuri taip aisti — jai perplėšė širdį

Nedėkingumas sūnaus, širdį ilgo

Pargraužtą skausmo. Baisu atsiminti,

Kad neišgirs jau išsiteisinimo

Tylumoj kapo, bet sykiu su savim

Nešas paveikslą visų kruviniausią,

Prieš kurį savo akeles užmerkė.

klaupdamas prie Aldonos

Jaunystės sapne! Lik sveika ant amžių!

Kruvins meilužis paskutinį kartą

Bučiuoja tavo išbalusį veidą.

bučiuoja Aldonai į kaktą

uždanga nusileidžia