SCENA IX
Kęstutis, Marė, Jogaila, Vytautas, Aldona, Konradas, Albanas, Butrimas, Bilgenas ir ginkluoti Jogailos dvarininkai
JOGAILA
Konradui
Į patį laiką91 atėjai, man reikia
Sunkus išrišti klausyms, taigi tave,
Ricieriau, imsiu per sudžią. Darysiu
Taip, kaip sakysi.
ALDONA
šaly
Dievai maloningi!
Jūs čion jį siunčiat mums pagalbą duoti.
KONRADAS
Kas gi?
JOGAILA
Ant dėdės aš nenoriu skųstis,
Nors jis ne sykį išniekino mane;
Tiktai sesuo štai, kurios vyrą liepė
Nužudyt, nori bausmės per nevalią;
Ricieriai taip gi visi reikalauja
Kalėjimu nors užmokėt už tąjį
Taip rūstų darbą; o aš pažadėjau
Nebaust visai jų, nieko nežinodams,
Kad jie yr mano priešai, kurie trokšta
Prapuldyt mane.
VYTAUTAS
Apsimetėli tu
Prakeiktas!
JOGAILA
toliau Konradui
Taigi pasakyti teikis,
Ar pažadėjims tasai mane riša?
ALDONA
melsdama Konradą
Žinai teisybę, tai ginki!
JOGAILA
Konradui
Kaip rodos?
KONRADAS
su savim kovodamas
Kalėjimą skirk.
ALDONA
didei nusiminusi
Sūnus priešais tėvą!
MARĖ
Bilgenui ir dvarininkams
Ricieriai! Drąsiai! visus juos suimkit!
Bilgenas ir dvarininkai išeina priešais
VYTAUTAS
Neišeisiu gyvas! Butrime prie ginklo!
Vytautas ir Butrimas išsitraukia kardus
KĘSTUTIS
paliepdamas
Nuleiskit ginklą!
Butrimas deda savo kardą į makštis
VYTAUTAS
neklausydamas
Aš ginsiuosi...
Konradas užeina iš užpakalio ir ištrenkia iš rankos kardą
Niekšas
Esi, kryžioke!
ALDONA
O! ne žmonių akys
Galvažudystės tokios neregėjo...
Ir tai jis...
MARĖ
ricieriams
Imkit! Kęstutis supranta,
Kad užsispyrims gal kaštuoti kraujo.
ALDONA
užstodama Kęstutį
Krūtinę savo aš tave pridengsiu...
Neduosiu tavęs...
MARĖ
per nevalią atitrukdama ją
Traukis!
ALDONA
Tu bedieve!
dvarininkai su Biigenu apsupa Kęstuti, Vytautu ir Butrimą ir veda juos per didžiąsias duris; Aldona ištiesia rankas prie Kęstučio.
O tėve mano!
KĘSTUTIS
atsigręždamas
Aš laiminu tave.
išeina visi, išskyrus Aldoną, Konradą ir Albaną