SCENA X

Konradas; Albanas

KONRADAS

klupsčias prilaikydamas Kęstutį, susigraudinęs

Pabusk, tėve mielas!

Lavons ant slenksčio kalėjimo tįso —

Nėra pavojaus.

palūkėjęs, nusiminęs

Veltui! Jau iš kapo

Nė viens negrįžta.

atsistodamas

Tai jau širdies ryšis

Visai sutrukęs... Dabar mano mintys

Ant visados jau suklimpo į kraują.

Neriša niekas... Likau tik pats vienas.

apsiblausęs, pasiduodamas

Tai tolyn drąsiai! Kur užvestas kelias —

Nuodyt, žudyti ir naikinti priešų.

Eik! Ir žudyki!

uždanga nusileidžia