Giesme iš kuoro
Kas gal suvest rokundą98 ašarų daugybei?
Ar taip jau ilgą laiką jos kaip lietus lijo,
Ar taip akys ir širdis įmirkę kartybei,
Jog no atsidusimų krotai surūdijo?
Kur tik ašara krinta, tuoj uola šaltoji,
Kaip suminkštinta širdis, viduj sukavoja99.
Yr’ ugnis amžinoji pilyj Šventorago,
Tą ugnį kurstinėja kunigai pabažnūs;
Yr’ nesenkanti versmė ant kalno Mendago,
Tą šelpia pūsnys sniego ir darganos dažnos;
Niekas ašarų mano nepapildo stopo100,
Ale lig šiolei akis ir krūtinę sopa101.
Ten matutės lepumas, ten kalbos meilingos,
širdžiai miela tėvynė, viso pilnas dvaras,
Ten be rūpesčių dienos, naktys pakajingos102,
Dūšioj šviesioj ramumas,kaip angelas geras,
Dieną ir naktį, lauke ir gūštoj103 gimtinėj,
Neregimai, bet aiškiai no priepuolių gynė.
Trys mes dukterys augom prieglobsty matutės,
Man jau rodės jaunikiai, nes buvau vyresnė;
Šimtą kartų laimingos dienelės jaunutės,
Bet kas gi man parodė laimę tobulesnę?
O, gražus jaunikaiti! Kam kalbėt pradėjai,
Ko Lietuvoj žmoneliai nebuvo girdėję.
Apie Dievą Aukščiausį ir šventą tikybę,
Apie angelus šviesus bude jaunikaičių,
Apie puikias bažnyčias ir pilių gražybę104,
Kur kunigaikščiai klauso liepimo mergaičių,
Kaip ąžuolai silingi, karūnuose smailūs105,
O prie draugės jaunosios širdingi ir meilūs.
Kur žmogus, išnešiojęs griešną kūno naštą,
Su dūšia iškeliauja į dangaus aukštybę;
Ir aš, akimis dūšios išvydus tą kraštą,
Jaučiau n’išpasakytą širdyje linksmybę.
Ir laimėj ir nelaimėj lig šiolei dūmoju
Tai apie tave, mielas, tai vėl apie rojų.
Kryžiausp ant tavo krūčiu širdis mano vyrė,
Jame regėjau ženklą būvio dangiškojo,
Bet iš kryžiaus, neduokdiev, kad perkūnas spyrė,
Vis aplinkoj nutrenkęs ant žemės suklojo.
Nieko man nebegaili, nors ašaros byra,
Viską, tiesa, prapuldžiau, bet da viltis yra.
„Viltis”, neaišku atkartojo garsu
Ir prūdo kraštas ir gojaus tankynė.
Konradas, šokęs su juoku ir narsu106,
„Kaip tai”, sušuko, „Čia da viltį minia?
Kam tos giesmelės? Gan esu girdėjęs
Apie jaunystės tavo linksmas dėjas.
Žinau, kaip augai „pas mielą matutę”
Ir kad galėjai laimingesnė būti...
Bėda jums, bėda, kvietkeliai gražieji,
Baisi gyvatė į sodą įslinko,
Kur tik, bjaurybė, krūtinę apskriejo,
Žolė suvito ir rožės nulinko,
Žali lapeliai, stiebelis jaunutis
Stojos geltoni kaip gyvatės krūtys!
Bėk, bėk nors mislyj į tą linksmą šalį,
Kur tavo laimė atsinaujint gali!
O man, bepročiui, už jos išplėšimą
Uždėk koronę107 ir siųsk prakeikimą,
Ašara baisi, kur pereina uolą,
Tegul ant žemės dykai nenupuola,
Nuvošiu šalmą, tegul galvą varpo
Ir karščiu savo smilkinius aptraukia,
Tegul bus kančia be galo, be tarpo,
Noriu datirti, kas man’108 pekloj109 laukia”.
Balsas iš kuoro
Kalta jau, kalta, prašau dovanoti.
Vėlai atvykai, pas’ilgau be galo,
Nenorint rados vaikiška giesmelė. ...
Šalin tos giesmės, kam čia man rūgoti110?
Tik valandėlė su tavimi, mielas,
Drauge praleidau, bet tos valandėlės
Nei kaip neduočiau užu eiles cielas
Metų praleistų tykiai111 ir nuobodžiai.
Tu pats kalbėjai ir teisūs tie žodžiai,
Jog prasti žmonės yra menkos dėlės112,
Kurios purvynėj guli kaip apkaltos,
O jei, netyčia vilnimis iškeltos,
Kuomet išplaukia iš dumblinto garo,
Tai vargiai kartą nasrus atidaro,
Dangop išleidžia atodūsio kvapą
Ir vėl sugrįžta į tamsųjį kapą.
Ne, aš dėl laimės tokios nesutverta;
Dar tykias dienas vesdama tevynėj,
Tarp draugininkių, linksmiausioj gadynėj,
Dažnai bodėjaus, dusavau nekartą.
Dūšia nesoti iš palaimės savo
Kasžin ko naujo, aukštesnio goravo113.
Dažnai, pametus žalias lankas, gojus,
Ir ant aukščiausio kalno atsistojus,
Savimp dūmojau, melsčiu114 vieversėlių,
Kad po pluksnelę jie man nudalytų,
Geležiaus nuo žemės užu debesėlių,
Tik nuo šio kalno geisčiu nuraškytą
Mažą kvietkelį sau paminklan likti,
Potam115 į dangų lėkti ir išnykti.
Tu man116 išklausei, tu sparnais erelio,
Karaliau paukščių, į savę iškėlei,
Neb’geidžiu jūsų plunksnų, vieversėliai,
Nes kam beieškos debesyse kelio.
Kas didį Dievą danguose pažino
Ir didį vyrą savuoju vadina?
Konradas
„Didis ir didis! Tu, mano mieloji,
Dėl tos didybės tiek kenti, vaitoji117.
Pakęsk mažumą, trumpa valandėlė
Mums čia beliko to vargo nelabo.
Stojos kaip geidėm, gailėtis per vela118,
Verkim, bet tegul neprieteliai dreba,
Nes Konrads verkia idant juos naikintų
Ir kerštą savo jų galvoms ištrintų.
Ko čia atvykai iš klioštoriaus mūrų,
Iš tos šventnyčios pakajaus, ramumo?
Geriaus ten buvo arti rojaus durų
Verkt, man nematant, ir akis užverti,
Neg kaip šalyje melo ir kytrumo,
Ilgos’ kančiose, tarp grabavų sienų,
Nuopenį119 smerties palingvėliu gerti,
Ir ubagiškai iš dienos į dieną
Žmonių pašelpa buitį užlaikyti.
O man to pradžios prisieina matyti
Šitą lindynę, ašaromis trušią,
Klausytis verksmo ir atsidusimų
Ir iš gailystės keikti savo dūšią,
Jog joj’ užliko biškis pajautimų”.
Balsas iš kuoro
Kad taip rūgoji, neb’lankyk šios vietos;
Jei ir ateisi, kalbėsi primigęs,
Ir lauksi žodžio — tai dykas bus žygis,
Neperleis balso sienos kuoro kietos.
Veriu jau langą, į tamsybę lįsiu
Ir tyloms karčias ašarėles rysiu.
Sudiev ant amžių, būk linksmas ir sveikas,
Tegul tau virsta laimingiausias laikas,
Tegul pranyksta užmaršoj adina,
Kuri tau širdį manimp užgraudino.120
Konradas
„Palauk, ką dirbi, pagailėk nabago!
O jei meldimo nenori klausyti,
Perskelsiu galvą šit ant kuoro rago
Ir, kol teks dvasios, neliausiu prašyti”.
Balsas iš kuoro
Ramdykim121 širdis, kam taip griaust be proto?
Atminkim, mielas, jog ant žemės ploto
Mes duje122 esam, kaip menki lapeliai,
Kaip ant smiltino du rasos lašeliai;
Benkiek vėjelis, netikėtu būdu
Iš čia išnyksim, nykim bent abudu.
Aš neatvykau karšyt galvos tavo;
Klioštoriuj baigti norėdama vikį123,
Nedrįsau Dievui šventint širdį savo,
Kol ji globojo žemišką jaunikį.
Geidžiau palikti mūruose šventuose
Prie maldininkių stojus ant tarnystės,
Bet man per sunku buvo sielvartuose
Vienai nubūti124, be tavo draugystės.
Atminiau, tuojau iš tolios kelionės
Sugrįžt turėjai į Marijos miestą
Atkeršyt priešams už varguolius žmones,
Už savo brolių teisybę paliestą.
O jei ko žmogus nerimdamas laukia,
Metų ilgumą mislimis sutraukia.
Kas dieną širdis grišentį spėkavo,
Kas dieną augo pageidimai tvirti
Da vėl kartelį gyvenime savo
Tave išvysti, prie tavęs numirti.
Eisiu, dūmojau, po dangčiu namelio,
Ant uolos krašto, šalia viešo kelio
Atilsio ieškot, maž kam iš keleivių,
Pro mano gūštą praeinančiam arti,
Tropisės125 vardą mielojo ištarti,
Maž tarp karūnų ir šalmų kareivių
Kuomet išvysiu pažįstamus ženklus;
Tegul permaino ir rūbus, ir ginklus,
Temaino veidą, papročius išvarto,
Dar širdis mano pažins jį iš karto.
Ir kad jam sunki kaltybė ant mūšio
Lieps nešt aplinkuj smertį ir gaišimą,
Visi keiks baisiai, rasis viena dūšia,
Kuri iš tolo siųs palaiminimą.
Ši tyki vieta man labai patiko
Dėl čėsiškųjų126 namų ir kapinių,
Čia šventvagiška ausis kelianinko
Negal girdėti mano pasleptinių,
Čia prašalaičiui mano kančia baisi
Napneš gailyste linksmo mislių būdo,
Čionai ir tuje, sakau, maž ateisi
Šnekėt su vėju ir vilnimis prado,
Plastančioms tykiai vakariniam’ čėse
Ir pasiilgęs manęs pamimėsi.
Dangus išpildė nekaltą geidimą,
Dėkui Dievuliui už tokį likimą;
Pirm tiek tik džiaugsmo norėjau turėti —
Tavo paveikslą sapne regėti,
Šiandien, o laime, šiandien galim drauge
Abudu verkti...
Konradas
„Jei ašaros žliaugia127,
Ne didis pelnas. Žinai, kaip raudojau,
Kad tavo glėby ant amžių prastojau,
Kad, širdžiai alpstant, valiai užkietėjus,
Veržiaus ant keršto naikint piktadėjus128.
Šiandien galėtų stotis pagal norą,
Pragaištų priešai — tie debesys juodi,
Kurie Lietuviams dengia šviesų orą,
Tik tu man sūdo pabaigti neduodi.
Nuo tos adinos, kaip čionai įstojai,
Daugiau jau mano akiai ašarotai
Nieko nebėra pasaulėj plačiojoj,
Kaip tiktai prūdas ir kuoras, ir krotai.
Visi aplinkuj verd geidimais karo,
Jau balsas triūbos į kelionę varo,
Aš tarp tų triūbų ir ginklų trenkimo,
Geisdams girdėti tavo balsą mielą,
Vakaro brangaus laukiu dieną cielą,
O kad sulaukiu, globoj atminimo
Pratęsti džiaugsmą karščiausiai goruoju;
Aš amžių savo vakarais meruoju129.
O čia tuo tarpu zokons savo varo,
Prašo karionės, sau prapulties geidžia,
Čia vėl Albonas už tingumą bara,
Lig kardu širdį sopulingą žeidžia,
Užmindams priešu žvėrišką žmogystę,
Pilis sugriauta, sodžius pilnas kraujo,
Man apejojant, vien akių gailystė
Gestantį kerštą uždega iš naujo.
Matyt, likimas išpildimą ima.
Niekas nuo karo neb’atkreips kryžiokų,
Vakar pribuvo siuntinys iš Rimo130,
Čia karop rengias mūsiškiai su strioku,
Čia svetimųjų visų svieto pusių
Griūti prigriuvo kareivių kaip musių,
Visi nekantrūs, šaukia balsu vienu,
Jog laikas esąs pult ant Vilniaus sienų.
Bet prisižinsiu, aš tarp tų rokundų,
Kur sver ant svaro giminių likimą,
Tave minėdams, priežastis išrandu
Kiek tiek atitolint tą atsiskyrimą.
Jaunyste! Kaipgi tvirta valia tavo!
Pirm laimės, meilės, dangaus užsiginęs,
Pašvęst mokėjau save dėl tėvynės,
O šiandien silpnas aš senatvėj savo!
Šiandien kaltybė, ir Dievas, ir žmonės
Stumia į karą, o aš galvą žilą
Vengiu atitraukti nuo mūro pašonės,
Kad nepražaisti meilių tavo bylą131...
Baigė; iš kuoro tik ašaros krito,
Plaukė adinos tylėjimo ilgo;
Diena išaušo, nuo spinduolių ryto
Jau prūdo veidas raudonai pražvilgo;
Po skraiste lapų snaudžiantis krūmelis,
Glostomas tykų vėjelių, sujudo,
Nedrąsiai gojuj pragido paukštelis
Ir vėl nutilo: per anksti nubudo.
Ilgai da liūdnas Konradas stovėjo,
Krotuos įspyręs ašarotas lėles132,
Ant galo šoko, aplink pažiūrėjo,
Gieda paukšteliai... Mato čėsas vėlas,
Užvožė šalmą, bruko į kapturą
Kaistantį veidą nuo verkimo tyko,
Drebančia ranka peržegnojo mūrą.
Ir akies mirksniu tarp krūmų pranyko.
Taip dvasia peklos nuo durų šventojo
Ant garso varpo ankstyvo atstoja.
Przypisy:
1. skanskonis — skanėstas, gardumynas. [przypis edytorski]
2. ineiga — dab.: įžanga. [przypis edytorski]
3. gyvastis — gyvybė. [przypis edytorski]
4. dalo — trump. nuo dalijo; skyrė. [przypis edytorski]
5. ruimingas — erdvus, platus. [przypis edytorski]
6. gojus — nedidelis miškas, giraitė. [przypis edytorski]
7. saidokas — strėlių ar akmenų svaidomasis lankas. [przypis edytorski]
8. priešininkų vietą — čia: priešininkų vietoje. [przypis edytorski]
9. muškietą — senovinis dagtimi uždegamas šautuvas. [przypis edytorski]
10. prapultis — sen. pražūtis. [przypis edytorski]
11. rubežius — siena, užsienis. [przypis edytorski]
12. smertelnas (iš rus.) — mirtinas. [przypis edytorski]
13. spurguota — pumpuruota, su pumpurais. [przypis edytorski]
14. žilvitis — guosių šeimos medis. [przypis edytorski]
15. liuosios — laisvos. [przypis edytorski]
16. liaunas — lengvai linkstantis. [przypis edytorski]
17. duja — dulksmas, perk.: sąmyšis. [przypis edytorski]
18. biednas — vargšas. [przypis edytorski]
19. notura — natūra, prigimtis. [przypis edytorski]
20. veidaliotas — vaidilutis, senovės lietuvių ir prūsų pagonių kunigas, aukuro prižiūrėtojas. [przypis edytorski]
21. armota (lenk.) — didelis šaunamasis ginklas. [przypis edytorski]
22. prakilna — brangi, didelės vertės, svarbi. [przypis edytorski]
23. idant — kad. [przypis edytorski]
24. ūmus — greitai supykstantis. [przypis edytorski]
25. gadnas (brus.) — vertas, tinkamas, geras. [przypis edytorski]
26. gadnieji — tinkami, geri, vertingi. [przypis edytorski]
27. cnata (lenk.) — dorybė. [przypis edytorski]
28. abelnas (brus.) — bendras, visuotinis. [przypis edytorski]
29. dyvai — keisti, stebuklingi dalykai. [przypis edytorski]
30. sila — jėga. [przypis edytorski]
31. čėsas — tisas, kukmedis. [przypis edytorski]
32. dykas — pašėlęs, pasileidęs. [przypis edytorski]
33. pakara (lenk.) — nuolankumas. [przypis edytorski]
34. stonas (lenk.) — visuomenės sluoksnis pagal kilmę. [przypis edytorski]
35. služba (sl.) — tarnystė. [przypis edytorski]
36. klioštorius (lenk.) — vienuolynas. [przypis edytorski]
37. urėdystė — urėdo pareigos, darbas. [przypis edytorski]
38. navat (lenk.) — net. [przypis edytorski]
39. stojos (sl.) — tapo. [przypis edytorski]
40. datyręs (sen.) — patyręs. [przypis edytorski]
41. adina — čia: gadina — valanda. [przypis edytorski]
42. vežlivas (rus.) — čia: mielas, malonus. [przypis edytorski]
43. titis (sen.) — tėtis. [przypis edytorski]
44. užminimas — užuomena. [przypis edytorski]
45. dūma (brus.) — mintis, apmąstymas. [przypis edytorski]
46. raškažis — prabangus, lengvas gyvenimas. [przypis edytorski]
47. gyvata — gyvenimas. [przypis edytorski]
48. minikas — kas mena, užmina mįsles. [przypis edytorski]
49. griešnas — nuodėmingas. [przypis edytorski]
50. spavedojo — klausė išpažinties. [przypis edytorski]
51. mislyj — mintyse. [przypis edytorski]
52. kliautė — yda. [przypis edytorski]
53. tuočės — tuomet. [przypis edytorski]
54. gema — dab. gimsta. [przypis edytorski]
55. pajauta — jausmas, pojūtis. [przypis edytorski]
56. bodėti — nemėgti, nekęsti. [przypis edytorski]
57. griekas (sl.) — nuodėmė. [przypis edytorski]
58. striūna (lenk.) — styga. [przypis edytorski]
59. rūgoti — barti, priekaištauti. [przypis edytorski]
60. rukšlė — raukšlė. [przypis edytorski]
61. smarkybė — stiprybė. [przypis edytorski]
62. liavas (sl.) — liūtas. [przypis edytorski]
63. smarkininkas — kas labai smarkus, rūstus, žiaurus. [przypis edytorski]
64. kuoras — bokštas [przypis edytorski]
65. nuobažnas (sl.) — dievobaimiingas. [przypis edytorski]
66. roda (lenk.) — pasitarimas. [przypis edytorski]
67. oran — į orą, t.y. į lauką. [przypis edytorski]
68. gonkas (lenk.) — prienamis, veranda. [przypis edytorski]
69. išminčia (kuo?) — dab.: išmintimi. [przypis edytorski]
70. rodavoti (sl.) — dyoti patarimą. [przypis edytorski]
71. sūdas (sl.) — teismas. [przypis edytorski]
72. zerkolinis (sl.) — kaip veidrodis. [przypis edytorski]
73. prūdas (sl.) — tvenkinys. [przypis edytorski]
74. desetka (sl.) — dešimtis. [przypis edytorski]
75. nuotartis — įtarimas. [przypis edytorski]
76. pakūta (sl.) — atgaila. [przypis edytorski]
77. nabagė — vargšė. [przypis edytorski]
78. ale (lenk.) — bet. [przypis edytorski]
79. broma (lenk.) — iškilmingi vartai su stogeliu. [przypis edytorski]
80. ateit’ — ateitų. [przypis redakcyjny]
81. noprosnai (brus.) — veltui. [przypis edytorski]
82. permainyti — pakeisti. [przypis edytorski]
83. n’išbėgtumei — neišvengtum. [przypis edytorski]
84. dyka (sl.) — apleista, nekultuvuota. [przypis edytorski]
85. duluoti — darytis dulam, palšti. [przypis edytorski]
86. zokonas (sl.) — ordinas. [przypis edytorski]
87. striokas (sl.) — baimė. [przypis edytorski]
88. kitriai (lenk.) — gudriai. [przypis edytorski]
89. čysta (sl.) — čia: skaisti. [przypis edytorski]
90. silinga (sl.) — stipri. [przypis edytorski]
91. cielas (sl.) — visas. [przypis edytorski]
92. parėdas (sl.) — tvarka. [przypis edytorski]
93. zabova (lenk.) — linksmybės. [przypis edytorski]
94. dėti pančius — įkalinti. [przypis edytorski]
95. triūba (brus.) — vamzdžio formos medinis arba metalinis pučiamasis instrumentas. [przypis edytorski]
96. ploščius (brus.) — ilgas be vatos apsiaustas. [przypis edytorski]
97. nespakainas (lenk.) — neramus. [przypis edytorski]
98. suvesti rokundą — suskaičiuoti. [przypis edytorski]
99. sukavoti — suslėpti. [przypis edytorski]
100. stopa(s) — indas. [przypis edytorski]
101. sopėti — skaudėti. [przypis edytorski]
102. pakajingas — ramus, tylus. [przypis edytorski]
103. gūšta — lizdas. [przypis edytorski]
104. gražybė (sen.) — grožis. [przypis edytorski]
105. smailus — į galą labai sulaibėję. [przypis edytorski]
106. narsas — narsumas, drąsumas. [przypis edytorski]
107. koronė (lenk.) — karūna. [przypis edytorski]
108. man’ — mane. [przypis redakcyjny]
109. pekla — pragaras. [przypis edytorski]
110. rūgoti (sl.) — priekaištauti, pykti. [przypis edytorski]
111. tykiai — ramiai, tyliai. [przypis edytorski]
112. dėlė — kirmėlė. [przypis edytorski]
113. goruoti — čia: trokšti. [przypis edytorski]
114. melsti — labai prašyti, maldauti. [przypis edytorski]
115. potam (lenk.) — po to, vėliau. [przypis edytorski]
116. man — mane. [przypis redakcyjny]
117. vaitoti - aimanuoti, dejuoti. [przypis edytorski]
118. per vela — per vėlu. [przypis edytorski]
119. nuopenis — nuodai. [przypis edytorski]
120. užgraudino — užgrūdijo. [przypis redakcyjny]
121. ramdyti — raminti. [przypis edytorski]
122. dujė — pūkas. [przypis edytorski]
123. vikis — čia: gyvenimas. [przypis edytorski]
124. nubūti — ištverti. [przypis edytorski]
125. tropisės – teiksis. [przypis edytorski]
126. čėsiškas — laikinas. [przypis edytorski]
127. žliaugti — smarkiai tekėti, srūti. [przypis edytorski]
128. piktadėjus — piktadarys. [przypis edytorski]
129. meruoti — matuoti. [przypis edytorski]
130. Rimas (lenk.) — Roma. [przypis edytorski]
131. byla — kalba, šnekėjimas. [przypis edytorski]
132. lėlės — rankų pančiai. [przypis edytorski]