V.
Žagrę į ranka tas tik teima,
Kas numylėjęs žemę tą juodą,
Žino, kaip gilų arti arimą,
Kas šaltai rasai nepasiduoda,
Kas laukų žino kalbos posmus —
Ašaras ir skausmus.
Tas tik akėčias traukti tegali,
Jau išbandytas ant tų kalnelių,
Kas yr vargingą perspėjęs dalį
Šitų sermėgių mūsų žmonelių,
Kas, kaipo brolis, išties rankas
Į pirtis jų menkas.
Tam tiktai tinka dalgis iš dieno,
Ateityje kas tikis kirtimo,
Kas tylią naktį laukia iš vieno,
Užtekant aušrą, dvasios kvepimo,
Kas jau ne kardo — norago šauk.
Jūs, atšalėliai, lauk!
Przypisy:
1. guodonė — pagarba. [przypis edytorski]
2. suskaityčiau — čia: suskaičiuočiau. [przypis edytorski]