Dainė
Gerai Dieve padarei * Kad jaunutę sutvėrei * Tas yra stons puikesnis * Už žemčiūgą brangesnis.
Norintys tą laikyti * Panų stoną pildyti. * Kaip darželėj žoleles * Taip padorias paneles.
Kaip ant dangaus žvaizdelės * Taip žyb doros mergelės * Jej panisti mylėsi * O prieš žmones tylėsi.
Ką ant savęs girdėsi * Kantrybėj nukentėsi * Paskiaus danguj sėdėsi * Ir Viešpatį regėsi.
Jaunikaičiai mergeles * Žydot kaipo žolelės *Daug ir pievoj žolelių * Ir įvairių lapelių.
Kas ten anu žydėjims * vasarvidžio kvepėjims * Jaunikaitis ateidams * Ir su dalgiu nukirsdams.
Ir paukštelis ant oro * Negaudamas sau pora * Garbin Dievą lakiodams * Savotiškai cipčiodams.
Daug ir gražio paukštelių * Ir įvairio balselio * Kas ten ano giedojims * Pavasari čiuldėjims.
Žaden žmogų miegantį * Linksmin keliu einantį. —
Tos dainės išklausi, prispyrėm, kad verelė padainiuotų. Ta ir pradėjo: