Dainė
Išoka oželis į rūtų daržą
Oj vej, oj vej į rūtų daržą.
Išėjo bobutė ože varyti
Oj vej, oj vej ožį varyti.
Nedoras ožiukas nenor klausyti.
Oj vej, oj vej nenor klausyti.
Ėme bobutė ilgą votegą48
Oj vej, oj vej ilgą votegą.
Uždrožė ožiukuj par pat uodegą.
Oj vej, oj vej i. t. t.
Išbėga oželis į tyrus laukus
Oj vej, oj vej i. t. t.
Išėjo bobutė ožį ieškoti
Oj vej, oj vej i. t. t.
Sutiks bobutę du vilku pilku
Oj vej i. t. t
Ar ne regėjot vilkeliai mano oželio?
Oj vej i. t. t.
Jau tavo oželio rageliai vieni. * Oj vej i. t. t.
Ėjo bobutė ragų ieškoti. * Oj vej i. t. t.
Atrado bobutė du did-ius ragus, * Oj vej i. t. t.
Iš tų padirbo du gražius trubus. * Oj vej i. t. t.
Pardavė bobutė tikt vieną trubą * Oj vej i. t. t.
Nupirks bobutė sau gražų rubą * Oj vej i. t. t.
Piemuo išmeldęs antrąjį ragą * Oj vej i. t. t.
Davė bobutei arklė posnagą49 * Oj vej i. t. t.
Padirbus bobutė gražų indelį * Oj vej i. t. t.
Už tą įgijo molės50 puodelį. * Oj vej i. t. t.
Išvirė bobutė sau putrą51 juodą * Oj vej i. t. t.
Sukūlė bobutė ir patį puodą * Oj vej i. t. t.
Pabaigusi tarė: „Matot vaikaliai, ką mokėjau tą padainavau. Netoli nu vieškelio gyveno čia Kulupienų Salis, kurs turėjo pačią jau nebjaurią, tebebuvo pačios motiną ir motinos motina senole vadinama, ta mane išmokė oželį. Sena ta jau gadynė. Mes visi sušukom, „Ačiū ačiū, bobutėle, tamstos dainelė labai yra graži”. Tai girdėdama bobutė ki ki ki juoktis pradėjo ir tarė: „Ar matot, mergelės, aš ir sena dar moko, o jūs dainuodamos šaukiat lia lia lia, o žodžių nė kokių.
*
Bobutei laukan išsistumus, mergelės pradėjo taisytis namon grįžti, ką aš regėdamas, brakš atidariau skrynelę savo, išsiėmiau skripičes ir vos dvejetą kartų džir džir smičiu partraukiau, visi svečiai sukrutėjo. Mergelės šnibždėjo kita kitai: „Ar matai tą gražų vaikiną ir griežt mokaus. Tujaus atsiliepiau: „Nu sweteliai, pašokit kunigaikštį Połubinskį aš pagriešiu”. Par nelaime ne visos temokėjo šokti tą seną tancę52 ligi prancūzų kadriliui. Taisiau, mokiau, bet negalėdamas spėriai53 suriedyti, pradėjau čirškinti Prūsą. Svečiai beregint po keturis sustojusis tūpt tūpt šokinėjo it kazokui su bizūnu grįžtant.
Mums besivoliuojant pradėjo briekšti: Stropienės samdyta mergelė Kotrė, patiesė stalą, atnešė didį bliūdą bulvių ir pieno puodą. Svečiai nuošaly neprašydinos susėdo pavalgę, pasakė Stropams: „Su Dievu” ir išėjo namon.
Ir aš ant to baigiu šį vakarą pasakojimą mano. Tai taręs kėliaus ir visi klausantys. Susėdo pri Viskontą buvusieji, ligi dalis ėjo namon.