Dainė Girtukė

Meskit šalin tuščią, dvokiančią barielką²⁶¹ * Eik šalin nu manęs, prakeikta orielka * Jau aš tavęs nebragausiu * Norint vietai protą gausiu * Laimingai, laimingai.

Prietelin meiliagas, kas tai tau nutiko? * Argi taip protelio, be manęs nebliko? * Kad kiti pri darbo žuva * Argi tau negerai buvo * Karčemoj, karčemoj?

Pasakysiu tikrą, tau briauškę, braškė, teisybę * Prapulk tu meldama, su savo gerybe * Kada karčemoj gulėjau * Ko valgyti neturėjau * Ar ne taip? Ar ne taip?

Rasi alkans buvo, rūgštots pilvas tavo * Bet raudona kakta, spindėjo garavo * Neg už vis kartu turėti * valgyti ir gėrdinėti * Par dienas ir naktis.

Tu mani vylioj; kas diena pri savęs * Aš atnešu tau ką, kami tikt gavęs * Moters su vaikais stimp badu * Vejs bene metavosiuos kada. * Par tavi, par tavi.

Na nu tamista kaip, ištuštinai grobą * Pradėjai ant manęs, šaukioti it boba * Oj ažu tavi tilviki * Taipo būtinai nupliki * Taip yra, taip yra.

Ar atmini kada, sėdėdams až stalo * Sakei mane girdant, ir trubijai alų * Tiek alus manęs nepaveiks * Bet oreikėlės dabar reiks *Ar girdi, ar girdi?

Teysybė, jog alų gerti atsitiko * vienok tas gėrimas, žmogaus nenupliko * Bet kursai tave pamėgo * Neš paskutinę sermėgą * Karčemon, karčemon.

Ar atmini žmogau, kad mane mylėjai * Nors purvi voliojais, bet širdį turėjai. * Nesupykai nė ant vieno * Kad gulėjai kožną dieną * Pri žydo, pri žydo.

Nenoriu aš tavo, daugesni malonės * Kad iš manęs juokias išmintingi žmonės * Nepritinka nė prie vieno * Kokia dabar yra diena * Par tavi, par tavi.

Neklausyk šnekėsiu, tiktai mane čėdyk²⁶² * visų visų turtą, taip dailiai surėdyk²⁶³ * Kad nė skatikas nežūtų * visi dailiai man kliūtų * Ar girdi, ar girdi?

Kad tu prapultum! Dvokele nelaba * Kuri vedi mani, tiesiau į grabą * šitai virp rankos ir kojos * vaikščioti niekaip neklojos * Par tavi, par tavi.

Spūdink šalin greitai, nelįsk man į akis * Kad tavi taip gėriau, ką man Dievas sakya. *Į bažnyčią nevaikščiojau * Vien tave tiktai dabojau * Karčemoj, karčemoj.

Norint visi varpai, šaukė tave vieną * Nors kunigai baros, kožną šventą dieną * Tu vienok to negirdėjai * Kada po stalu gulėjai * Pri žydą, pri žydą.

Stirink šalin vargše, aš tavęs nebgersiu *Norint keles dienas, ant svieto betversiu * Nebnoriu tavyje mirkti * O paskiaus pagirioms sirgti * Kas rytą, kas rytą.

Kas par bėda buvo, kad tu ir dejavai * Kaip tikt manęs gėriai, tojaus atsigavai * todėl, tėvai, gerk kaip gėręs * Tversi kaip lig šiolei tvėręs * Iš tiesų, iš tiesų.

Stirink tu nu manęs, spėriai nedoroj * Kuri pragarą man, tikrai gatavoj * Nors būtumi lembi kava * Nebragausiu skomo²⁶⁴ tavo * Niekados, niekados.

Argi, žmogau, manęs nepasigailėsi * Kad senuosius draugus, geriančius regėsi? * Rodos, jog baigdamas dienas * Nenumirsi patsai vienas * Be manęs, be manęs.

Je je taip gausi tu, gumbą ne ragelį * Be veliju pirktis kokį pyragėlį * Nekaip bjauriotis su tavi * Be galo žeminti savi. * Taip ir bus, taip ir bus.

Paskiaus aš padainiavau cirulį.