Šestas vakaras
Pakviestas nu Mikalojaus Butkaus ūkininko Kuršėnų parakvijos Višdergių sodo, nuėjau pri to žmogaus ir gavau darbą.
Man besiuvant sugriuvo Butkienė: Butkus paskyrė kūmus ir išvežė gimusį sūnų krikštyti į Kuršėnus. Pats Laucevičius apkrikštijo ir žadėjo dar i krikštynas atvažiuoti. Butkus pakvietė susiedus, jų moterys atejdavo netuščios, bet kaip bitelės ratuotos. Viena atnešė varškę, kita keletą dešimčių kiaušių, kita sūrius; o kožna150 Butkaus vaikams suteikė keptas pyragų varnas, ar kukulaičius su keturiais ragais. Vaikai laukė jų ateinant ir dabojo kiek gaus varnų, ar bus toms akys iš anglies išspaustos.
*
Antrą rytą atvažiavo dzekonas151: visi svečiai sa džiaugsmu lig vartų išėj priėmė svečią, visi jo rankas bučiavo. Įėjęs i trobą tarė: „Pakajus152 tiems namams ir visiems juos gyvenantiems.” Butkus bučiuodamas jo ranką atsakė: „Ir tamstai, geradėjau”. Tujaus ir aš brukš prisiartinęs, pasisakiau, kas esu ir tariau: „Tėveli, pagiedosiu naują giesmelę, kurios šitai turiu išrašius”. Dzekonas atsakė: „Nu gerai sukurk jau”. Pradėjau giedoti gaidą Linksminkit dangų.