Ubagų dainė
Gaida kaip vardon Tėvą galingiausią.
Aš negimiau, praščiokėliu * Ir palikau ubagieliu * einu par svietą melsdamas * Geradėjus, garbindamas.
Kad manęs žmonis nemato * Aš turiu gerą sveikatą visi sąnariai yr tvirti * Galėčiau ir darbą dirbti.
Kaip tiktai žmogų sutinku * Beregint raištį užninku * Sermėgėlę turiu menką * Ir kiek galis susilenkiu.
Su dviem lazdom tuokart rėmuos * Ir botagą dabar imuos * Su kuriuo šunis įplakiu * Kada aplink einant taku.
Su naginėms kojas aunu * O kartais ir batus gaunu * kepurėlę turiu dailią * Siūtą iš senos kutkailės.
Terbų turiu didžią gaują * Penkias senas šeštą naują * Senosios iš nuošukinio176 * Naujoj yra šikšninė.
Šykšnas yra pasamonai * Užvid man anos ir ponai * Vario sagtai spind iš tolo * Kaip žvagiždės pri jenerolo177.
Turiu dabar vežimėlį * Gražų arklį ir par* šelį * Kada nebnoriu vaikščioti * Galą dailiai pavažioti.
Kaipo vaikas tikrai štarkus * šaukiu *stipriai par jomarkus * Dėkit bent duonos kruopelį * Į mano šikšnos maišelį.
Taip služnai apsčiai gaunu * Jog visas terbas prikraunu * Sa duona arklį maitinu * Ir paršelį atkutinu.
Į namus kur įvažiavęs * Ar laįinių brizą gavęs * Verdu skanią kankolinę * Arba rūgščią roputinę.
O kad paršelį paskerdu * šiupinį tirštą išverdu * Dabar ant tų riebių pietų * Daugel ubagų pakviečiu.
Pavalgęs galiu atgulti * Ne rūp man arti nei kulti * Miegta kiek vien širdis vadin * O niekas manęs nežadin.
Teipo vis kan manij klojas * Mergės manimi dabojas * Žadu vesti sau pačią * Raudoną gražią Agatę.
Tegul didi ponai pučiaas * Ir žmonės turėtų batus * Aš norint esmi mažesnis * Tečiaus už juos laimingesnis. Amen.
Ta mana dainė ubagams nevisai tepatinka, todėl ir nenorėjo jos išmokti. Buvo ubagų i trys dešimtys, kuriuos visus gra Šenterienė išmeldė. Pratįsus mano kalbai, visi pradėjo snausti; todėl sakilę ėjom gulti.