Gražina

Vėjas kas kartą žiauriaus pučia, šąla;

Miglos ant žemės, o mėnuo padange

Per miglas bėgdams, tartum skraiste brangia.

Debesiais dengias, tai temsta, tai bąla,

Tarp rudens oro šalto, nevienodo.

Žemė lyg butas tamsusis išrodo¹,

Debesys rodos lyg judantis skliautas,

Mėnuo lyg langas tam skliaute išpjautas.

Rūmai, statyti ant kalno Naupilės²,