Ir kad nė valgyt, nė gert nestokotų51.
Nes karo laiku nevien prasti žmonės
Ir vyriausybė midum smaguriauja.
O kunigaikščio duosnum’s ir malonis
Ateitį gerą visad pranašauja.
Sens52 paprotys, siekęs gilią senovę.
Jį turim švęsti per amžius neliovę.
Baigė kalbėjęs, aptyko53, nurimo.
Bet vėl tuoj tarė arti lango stojęs:
— Jotis prie bokšto, matyt, tenais rimo,