Nes drąsus siekis, geidavims, nesykį
Mus pakoroja plėga109 kuo sunkiausia.
Tai taręs, mato ponios siųstą tarną, —
Kunigaikštienė pas save jį šaukė.
Skubinas, bėga į kairijį sparną
Rūmo, tenais jį tarnaitė patiko,
Ten Gražina ir pati jojo laukė,
O kad kalbėt, dėl svarbumo dalyko,
Kambaryj juodu du vienu tik liko.
— Liūdnos naujienos! — Gražina kalbėjo.