Kareiviai laukia ant rinkos sustoję.
Mislydams tai vėl silpnyn, lėtyn žengia,
Kryžium rankas rūpestingai sudėjęs,
Nes mieriai, vakar ką buvo girdėjęs,
Šiandien be posmų viens maišos po kitą;
Ne’pim’ pynės jų galva paalsinta117.
Jau arti rytas pažaras118 raudonas
Tuoj pasirodys — miega, ar ne, ponas?
Reiktų pačiam eit jį budint, vadinti119.
Šitai kalbėdams duris jau daryti