Ponais, bajorais iš šonų apstotas;
Rodos’ į juos nežiūrėj, jų nematė.
Tik imdams baugiai nuo Germaus saidoką
Ir jiešmų pundą už diržo užkišo.
Bet ką? Nė kardo nešioti nemoka?
Prie tiesaus šono aną prisirišo;
O norint matė visi, kad pon’s klysta,
Persergėt jį vienog nieks neišdrįsta.
Jau sės ant žirgo: karūnos auksinės
Ištiestos ėmė plestenti124 po vėją;