Komtūr’s Perkūno ginklu į jį taiko.
Sudreb’ lietuviai, į vadą pažiūri.
Dieve, jau kardo delnuose ne’tlaiko,
Kamanas137 žirgo iš rankos paleido,
Puola nuo balno, jau alpstančiu veidu.
Svyrant ištraukt neb’gal iš po šašoko,
Kad jam savieji pagelbon prišoko.
Susten’138 juods jotis, kaip rodos’ stenėtų
Juods debesys, ką žaibus smarkius mėto.
Žirgą užgavęs artyn tik prijojo.