Bachčisarajus naktį
Skirstosi iš džamijų 1 dievuotųjų2 minia,
Izano aidas dingsta pavakarį tylų;
Paraudo susigėdus aušra nuo šviesylų3,
Gaisus nakties karalius kopia į gūžynę4.
Jau žibintuvai žvykso po dangaus tuštynę;
Tarp jųjų plūkuriuoja vienas debesylų,
Kaip snaudžianti didžgulbė 5 po ežerą vylų6,
Jos sparnai paauksuoti, krūtis sidabrinė.