Balaklavos pilies griuvėsiai1
Šitie mūrai, sulūžę į grioves2 pakriaušes,
Puošė tave ir gynė, Kryme nedėkingas!
Dabar kiurkso ant kalnų lyg didžiulės kiaušės3 ;
Juose kirminas bręsta bei žmogus nuodingas.
Lipkime ant bokštelio. Štai spokso išaušęs
Raštas ant erbo4; vardas gal rykio5 grausmingas,
Kurs baugino kariją, nūnai pasišiaušęs,
Vynlapiu apsigaubęs lyg vabzdys niekingas.
Čionai6 kaldavo graikas atenišką dabą.