Tu aukščiausias viršūnes pamušęs po koja,
Lyg Gabrielius161, kurs rūmą Edeno daboja162,
Sėdi prie dangaus vartų; iš baimės patrakę163
Janičarai164 — grausmingi debesiai prarakę165 —
Tau skraistę ir turboną žaibais adiniuoja166.
Mums ar kaitina saulė arba miglos temia,
Ar žiogai javus kerta, ar giauras mus tremia,
Čatirdage, tu kurčias ant mūsų kentimų,167
Tarp dangaus ir pasaulio lyg drogmans168tvėrimų169,
Paklojęs visą gamtą — gyviją ir žemę,