Atmink mano, atminki savo prityrimą216;
Tu gyvenimo marėj217 — jau mačius baidyklių218,
Ir mane audra trėmė į klastus vilyklių219.
Kam tie meilūs žodeliai vilbina220 likimą?
Būdama pavojinga221, dar ieškai mąsyklių222...
Simeiso divas223
Tenai, kur Krymo Simeis224 akyvas225,
Iškėlęs galvą, žiūri į Euksiną;
Tenai, kur marios, lyg sidabras gyvas,
Tolydžio kruta, vilnimis masina226;