Atmink mano, atminki savo prityrimą4;
Tu gyvenimo marėj5 — jau mačius baidyklių6,
Ir mane audra trėmė į klastus vilyklių7.
Kam tie meilūs žodeliai vilbina8 likimą?
Būdama pavojinga9, dar ieškai mąsyklių10...
Przypisy:
1. Vanagas — Tarp likusiųjų Mickevičiaus literatiškų palaikų p. Libravičius surado soneto „Jastrząb” variantą (sk. Pamiętnik Tow. flit. im. A. Mickiewicza, t. V p. 306), kuris tapo pirmą kartą atspaudintas pilnoje Paryžiaus laidoje Mickevičiaus veikalų (1860–1861). Kadangi šitas sonetas Mošinskio Albume užvardintas „Jastrząb — na wysokošci Kikii“, tai yra priskaitomas prie Krymo Sonetų ir greta su jaisiais spaudinamas. Sonetą „Jastrząb” galima laikyti neužbaigtu, nes turi tiktai 13 eilučių; ale jogiai mintis jame pilnai užbaigta, tai priderėtų jį priskirti veikiaus prie rūšies sonetų, vadinamųjų „sonnets acephale* ou tronques”. (Welti Geschichte des Sonettes in der deutschen Dichtung. Leipzig, 1884 p. 134). Sonete „Jastrząb” Mickevičius palygina savo nelaimingą, kaipo ištremtinio, likimą su likimu vanago, kurį audra, pastvėrus, metė į tolimą šalį; ten jis prieglaudos ieško ant laivinio pratieso. Plg. A. Puškino „Узник” (1822). „Giovannal”, apie kurią poetas mini šiame sonete, yra ne kas kita, kaip ponia Sobanskienė (sk. Wilhelm Bruchnalski. Dzieła A. Mickiewicza, wydanie Towarz. Literack. Lwów, 1900, „Wstęp” p. 12). [przypis redakcyjny]
2. Bėdinas — vargšas. [przypis edytorski]
3. tebijos — dabar: tebijo. [przypis edytorski]
4. prityrimą — patirtį. [przypis edytorski]