O kur jo dūšia? Šventnyčioj paminklų.
Bet skurdūs kankliai iš giesminio kuodo
Niekad linksmesnio balso neišduoda;
Ir rūstus veidas, šiaip nebodams56 nieko,
Baidosi juoko kaip smertelno grieko57.
Visas jis striūnas58 užgauna paeiliai,
Lig tos, kur širdžiai skamba linksmiai, meiliai,
Visaspajautas klausitojas junta,
Tiktai svarbiosios — vilties nesupranta.
Dažnai jį broliai užeina iš tylo,