Meškiniuos rubuos, su kepurėms lušio,
Kilpinėms rankoj ir pilnu saidoku7,
Budriai daboja ant žingsnių kryžiokus.
Anoj vėl pusėj, ant kriaušės pas srovę,
Tiktai kryžiokas kaip įbestas stovi,
Akims meruodams priešininkų vietą8,
Kalba rožančių ir taiso muškietą9.
Abidvi šalys stovi ant sargybos.
Ir taip ans Nemuns, kurs dėl vaišinimo
Glausdavo kitkart broliškas sodybas,