Čia prašalaičiui mano kančia baisi
Napneš gailyste linksmo mislių būdo,
Čionai ir tuje, sakau, maž ateisi
Šnekėt su vėju ir vilnimis prado,
Plastančioms tykiai vakariniam’ čėse
Ir pasiilgęs manęs pamimėsi.
Dangus išpildė nekaltą geidimą,
Dėkui Dievuliui už tokį likimą;
Pirm tiek tik džiaugsmo norėjau turėti —
Tavo paveikslą sapne regėti,