Ten už Nemuno, kokį parėdai puikus ir brangus,
Kaip iškilmingi žaislai, kaip imasi ricieriai narsūs
Per lenktynes, o mergelės paskui vainikus jiems dalina.
Sakė apie Dievą, kuris už Nemuno valdo.
Apie Motiną Dievo Sūnaus Nekaltą kalbėjo,
Ir paveikslą jos gražų parodė ant paišinėlio,
Ką didžioj garbėje ant savo krūtinės nešiojo:
Šiandien davė lietuvei, naujos vieros bemokindams.
Išmokinti norėjo ją visko, ką tik žinojo;
Bet išmokino ir to, ko pats nemokėjo ikšiolei —