Išmokino mylėt. Ir jis mokinosi daugel.
Kaip smagu, graudu jam buvo girdėt iš jos lūpų
Užmirštus jau žodžius lietuviškus, o iš kiekvieno
Atgaivinto žodžio tuoj naujas užgema9 jausmas,
Tartum iš pelenų kibirkštis; tai buvo minėta
Giminystės saldus vardai, saldžios bičiulystės
Ir da žodis saldžiausias už viską — meilės tai žodis.
Nėr ant žemės lygaus jam, išskyrus žodį tėvynė.
Mena Kęstutis: ”Dėl ko duktė taipos atsimainius?
Kur linksmumas jos dingo senovės, žaislai kasdieniniai?