Bėkim nuo vokiečių tolyn į girias ir kalnus”.
„Mums išbėgus, liks su vaikais juk motinos kitos!
Prūsai bėgo taipos, vokiečiai Lietuvoj juos pavijo:
Jeigu mus užtiks kalnuose?”. „Toliaus mes nubėgsime”.
„Ar toliaus, varguole, toliaus? Ar Lietuvą mesim,
Kad patekti stačiai į totorių rankas ar rusinų?”
Nieko ant to Aldona neatsakė; jai rodės ikšiolei,
Juogiai tėvynė jos yra be galo ir krašto;
Pirmąkart išgirdo nesant Lietuvoj slaptos vietos.
Nusiminusi klausia ji Valterio, ką bedaryti?