Juogiai ridenus tas baisius, paslaptim prisidengęs.
Tau vienai pažįstams, kada tai vyru tau buvo.
Ir puikybės jausmas tegul suramins tad našlaitę”.
Aldona, rodos, klauso, vienok negirdi nė žodžio.
„Palieki! Palieki!” surikus, pati išsigando
Žodžio to palieki: tas žodis viens tik skambėjo.
Nieko nemąstė, nieko neatminė; visos jos mintys,
Atminimai visi, praeitis sumišo iš vieno;
Bet širdim įspėjo, kad jau negalima grįžti,
Kad negali užmiršti; akims sumišusioms žvalgės