Ramum tykumu malda dūšia dangun58 kilsta.
O, kai jau dienai brėkštant rytai šviesa tvinksta,
Rasos pilnos žolynų žemyn galvos linksta,
Tada šilas nubunda, visa yra tyla,
Prasideda pamažu šventa dienos byla.
Kas ten šlama? — O, vėjo papūstas lapelis,
Ogi gūštoj nubudęs sujuda paukštelis.
Kas ten treška? — O, vilkas: dieną mat ažuodžia59,
Iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia.
Ogi lapė į olą, žąsioką intskandus60 ,