Tartum kožnas lapelis čiulba, kliauga, šaukia,
Ir sutartinę taiso, ir taip gražiai dera:
Siaudžia tik tartum siaudžia — rentavimo67 nėra;
Anei tų balsų ausis skyrium nepažįsta,
Lyg, kad ant žalios pievos žolynai pražysta,
Ir visoki žiedeliai taip tarp savęs pinas, —
Kad iš tolo tik regis gražus margumynas.
Ai, būdavo, būdavo iš mūsų šilelio
Didžiausio patogumo, gražaus ramumėlio!
O tas visas ramumas po lietuvių dūšias,