Dėde, jūs tėvas miršta. Prašė, kad ateitumėte atsisveikint.
Užmiršo Jonas ir tėvą ir nesuprato ką jam sako.
Koks, sako, tėvas? Ką liepė pašaukti?
Liepė jūs, dėde, pašaukti; jisai pas mus miršta. Eiva, dėduk, eiva.
Vos Jonas suprato; nuėjo pas tėvą.
Išnešant senuką, vėjas užnešė šiaudų kūlelį ir jisai labai apdegė. Ji nunešė pas šaltyšių ir jo pirkčioj paguldė.
Tuo tarpu kaip Jonas atėjo pas tėvą tenai buvo tiktai sena močė ir vaikai ant pečiaus. Visi buvo išeję pas ngnj. Senukas gulėjo ant suolo; šalia jo gramnyčia žibėjo. Senoji priėjus pasakė senukui, kad sūnus jau atėjo. Jisai pasišaukė sūnų arčiau. Jonas prisiartino ir senukas prašnekėjo.
Ką, vaikeli! Ar aš tau nesakiau, kad bus negerai. Kas sudegino kaimą?
— Jisai, tėte — pasakė Jonas — jisai, aš jį užtikau; prie manęs jis ir uždegė. Man reikėjo tada tiktai užspausti ugnį ir iš to nebūt buvę nieko.
— Jonai — pasakė senis — aš jau mirštu ir tau reiks mirti; pasakyk, katras44 iš judviejų kaltas.