MILCIA
Munyte, nekalbėk taip. Aš jo dar labiau gailiu, primindama jo gražias kalbas: «Meilyt», sakė jisai — «mes gyvensime žmonių labui. Mes abu dirbsime, vargsime — tik dėl žmonių gero... Jei reikės, ir galvą už šventą darbą padėsime..» O paskui... Paskui... Kaip jis verkė atsisveikindamas su manim... Oo!
uždengia akis
MUNIA
Nebe laikas dabar vaitot ir gailėt atmestojo! Tesiramina jis kaip išmanydamas. O tau reikia pagalvoti apie savo ateitį!
MILCIA
Mano ateitis skaisti, graži, be rūpesčių! Bet Jancia... Jancia nabagėlė...
MUNIA
Taip, Jancia nabagėlė!