ULIUTĖ
Sužiūrėsi, kas joms kada užeina! Kad ir va: kiek jos būdavo prisibara, kiek prirėkia, išgirdę mane lietuviškai kalbant, išgirs gi kokią dainelę dainuojant — tai jau galas: išjuokia, negražiai pasimėgdžioja... Vakar gi kaip užpals visos: dainuok, Uliut, ir dainuok! Pradėjau lenkišką, kurią panelė Milcia vis dainuoja — visos ėmė rėkti: «Lietuviškai! Lietuviškai dainuoki. Užmiršau, sakau, užmiršau. Jos vėl prašyt, prašyt, ką tik nepabučiavo besimeilindamos.
JUZIENĖ
stebėdamos
Na, ir sakyk, ir tikėk, kas dedas! Gi man ir visai šeimynai utugresė31 gaspadorius lenkiškai kalbėti. Sako, taip ponai liepę..
ULIUTĖ
Durniuoja, ar ką?
JUZIENĖ
Tikrai durniuoja.